Įtrauktis

Sutitle here

TITLE HERE

Subtitle here

TITLE HERE

Subtitle here

Lorem ipsum dolor

Įtraukties principas įgyvendinamas 12 mokyklos veiklos sričių

1. Lyderystė ir vadovavimas

2. Mokyklos veiklos planavimas ir organizavimas

3. Bendravimo ir benradarbiavimo kultūra

4. Emocinė gerovė

5. Tolerancijos ugdymas ir saugios aplinkos mokykloje kūrimas. Smurto ir patyčių prevencijos tvarka mokykloje

6. Švietimo pagalbos organizavimas ir teikimas

7. Ugdymo aplinka

8. Mokymo priemonės

9. Ugdymo turinio planavimas

10. Mokymas ir mokymasis

11. Susitarimai ir taisyklės mokykloje bei klasėje

12. Mokinio vertinimas, pasiekimai ir pažanga

4.1. Mokinių emocinė gerovė

4.2. Mokyklos darbuotojų emocinė gerovė

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Ut eu ligula dolor. Fusce bibendum, eros eu tristique auctor

atsižvelgiama į kiekvieno mokinio galimybes, gebėjimus, mokymosi sunkumus, įgytus įgūdžius, žinias, pasitikėjimą savimi ir kitus asmenybės ypatumus, atliepiant įvairius jo ugdymosi ir asmeninius poreikius;
siekiama įsiklausyti į kiekvieno mokinio nuomonę, gerbti kiekvieno asmeninę patirtį ir tapatybę;
atidžiai stebima, kad mokinių skirtybių suvokimas ir jų pripažinimas atsispindėtų visuose mokinių ir mokytojų mokymo(si), bendravimo ir elgesio srityse; mokykloje netoleruojamas diskriminuojantis, stereotipinis ir stigmatizuojantis požiūris į skirtybes;
palaikomas glaudus ryšys su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) dėl mokinio asmenybės brandos augimo, pasiekimų ir pažangos;
asmeninė kiekvieno mokinio gerovė kuriama ir užtikrinama per veiksmingą pagalbos sistemą su aiškiai apibrėžtais mokyklos bendruomenės narių vaidmenimis;
siekiama užtikrinti, kad kiekvienas mokinys jaustųsi vertingas, reikalingas ir saugus.

ugdymo turinys planuojamas lanksčiai ir nuosekliai, plano įgyvendinimas peržiūrimas ir aptariamas dalyvaujant mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams, mokiniams, tėvams (globėjams, rūpintojams), prireikus – koreguojamas;
siekiama kiekvieno vaiko mokymosi sėkmės, sudaromos sąlygos ir galimybės įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokytis kartu su visais pripažįstant individualius ypatumus, galimybes, poreikius;
skatinamas mokinių įsitraukimas ir aktyvus dalyvavimas ugdymo procese, sudaromos sąlygos kiekvieno mokinio saviraiškai, stiprinamas tikėjimas savo galiomis ugdant savivertę, pabrėžiama mokinio pažanga;
mokyklos sprendimu galimi mokinių individualūs ugdymo planai, numatant mokymosi tikslą ir konkrečius uždavinius, susietus su rezultatais. Individualus ugdymo planas apibrėžia mokinio galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytą ugdymą, padeda siekti kuo geresnių mokymosi pasiekimų, nuosekliai ugdytis kompetencijas, jausti atsakomybę už savo mokymąsi;
mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, rengiamas individualus ugdymo planas kartu su mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir tėvų bendrais susitarimais;
prireikus mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo programos pritaikomos vadovaujantis teisės aktų numatyta tvarka.

mokyklos strateginiame plane užtikrinama įvairių ugdymosi poreikių turinčių mokinių sėkminga įtrauktis, tikslingai planuojami materialiniai, finansiniai, žmogiškieji ištekliai;
mokyklos veiklos planuose pabrėžiama įstaigos bendruomenės nuostatų svarba, sutarti prioritetai, numatomas mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų bei pozityvaus elgesio ugdymas;
mokyklos plane numatomas nuolatinis pedagogų mokymasis ir tikslingas kompetencijų tobulinimas įgyvendinant įtraukties principą;
mokyklos veiklos planavimas siejamas su užsibrėžtais rezultatais, veiklų organizavimas yra lankstus atsižvelgiant į grįžtamojo ryšio tarpinius rezultatus ir situacijų analizes, vadovaujantis pasiteisinusių gerųjų praktikų patirtimi.

jaučiamas kolegų ir vadovų palaikymas, vyrauja atviras, kolegiškas bendravimas, leidžiantis laiku pastebėti galimus sunkumus ar iškylančius konfliktus, laikomasi visų susitarimų;
mokyklos vadovai yra dėmesingi ir teikia pagalbą mokytojams, dirbantiems su mokiniais, turinčiais įvairių ugdymosi poreikių;
darbuotojai, kurie susidūrė su iššūkiais, galinčiais sukelti stresą, sulaukia pagalbos ir palaikymo;
darbuotojai skatinami ir palaikomi ugdyti bei plėtoti asmenines ir profesines kompetencijas, kurios padeda jiems dirbant su įvairių ugdymosi poreikių turinčiais vaikais;
darbuotojai turi galimybę planuoti asmeninio meistriškumo augimą ir jo siekti;
mokykloje ne tik pripažįstamos darbuotojų teisės, bet ir užtikrinamos sąlygos joms įgyvendinti;
mokinių ir mokytojų, mokytojų tarpusavio santykiai grindžiami pozityvaus elgesio skatinimu, pagarba, pasitikėjimu, įsiklausymu ir išklausymu, geranoriškumu, rūpinimusi padedant ir dalijantis.

mokyklos strateginiame plane užtikrinama įvairių ugdymosi poreikių turinčių mokinių sėkminga įtrauktis, tikslingai planuojami materialiniai, finansiniai, žmogiškieji ištekliai;
mokyklos veiklos planuose pabrėžiama įstaigos bendruomenės nuostatų svarba, sutarti prioritetai, numatomas mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų bei pozityvaus elgesio ugdymas;
mokyklos plane numatomas nuolatinis pedagogų mokymasis ir tikslingas kompetencijų tobulinimas įgyvendinant įtraukties principą;
mokyklos veiklos planavimas siejamas su užsibrėžtais rezultatais, veiklų organizavimas yra lankstus atsižvelgiant į grįžtamojo ryšio tarpinius rezultatus ir situacijų analizes, vadovaujantis pasiteisinusių gerųjų praktikų patirtimi.

mokymo priemonės siejasi su ugdymo turiniu, atitinka dalyko bendrojoje programoje apibrėžtus pasiekimų lygių požymius ir turi būti pritaikomos įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams;
svarbu naudojamų mokymo priemonių daugiafunkcionalumas: galimybė įgyvendinti didaktinius sprendimus pamokoje ir diferencijuoti mokymąsi, atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius ir galimybes;
mokymo priemonės klasėje sudaro sąlygas mokiniams aktyviai mokytis, bendrauti ir bendradarbiauti grupėje, dirbti savarankiškai, skatinti mokymosi motyvaciją bei įgyti žinių ir įgūdžių;
mokymo priemonės turi būti aiškios, suprantamos, prieinamos ir patogios naudotis kiekvienam ugdymo proceso dalyviui;
mokymo priemonės, kurios atitinka universalaus dizaino ugdyme principus, kuriamos arba pritaikomos atsižvelgiant į pamokos tikslus ir klasės mokinių poreikius (teksto šriftas ar dydis, informacijos pateikimo modalumas, kalbų keitimas, specialūs žymėjimai ir pan.);
įgyvendinant kiekvieno mokinio ugdymo tikslus pamokoje gali prireikti taikyti ir specialiąsias mokymosi priemones (Brailio raštas, klausos aparatai ir pan.). Dėl šių priemonių taikymo konsultuojamasi su švietimo pagalbos specialistais, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), socialiniais partneriais ir pan.

mokyklos taisyklės kuriamos aktyviai dalyvaujant visai įstaigos bendruomenei; mokyklos taisyklių nedaug ir jos pateikiamos įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams prieinamu būdu, lengvai suprantama kalba;
kiekviena klasė, atsižvelgdama į mokinių poreikius, susikuria savo taisykles, kurios dera su mokyklos taisyklėmis;
mokykloje skatinamas teigiamas elgesys, drausmė grindžiama abipuse pagarba;
mokiniai, turintys įvairių ugdymosi poreikių, skatinami ir mokomi savarankiškai reguliuoti savo elgesį, prisiimti atsakomybę, jiems padedama suprasti, koks elgesys yra netinkamas, panaudojant pozityvaus elgesio situacijas;
mokykloje greitai ir atsakingai reaguojama į bet kokius elgesio taisyklių pažeidimus, nepalankias asmens gerovei, sveikatai ir saugumui situacijas, taikant mokykloje nustatytas tvarkas, algoritmus, o tinkamo ir netinkamo elgesio pasekmės grindžiamos proporcingu reagavimu;
mokyklos pateikiama informacija ir pasirenkami sprendimo būdai padeda sumažinti tėvų (globėjų, rūpintojų) nerimą dėl jų vaikų ugdymo ir saugumo;
suteikiant informaciją apie mokinius, laikomasi asmens duomenų apsaugos ir konfidencialumo reikalavimų.

numatyta Smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos tvarka, kurios tikslas – kurti saugią, mokinio asmenybės augimui, brandai ir ugdymuisi palankią aplinką; su šia tvarka mokykloje supažindinami ir jos laikosi visi darbuotojai;
mokiniams ir mokytojams užtikrinama galimybė gauti kompetentingą pagalbą patyrus patyčias ar smurtą;
į nuoseklų ir nuolatinį patyčių prevencijos vykdymą įtraukiama visa mokyklos bendruomenė;
tolerancijos, nediskriminacinių nuostatų ugdymo uždaviniai ir patyčių prevencijos principai integruojami į ugdymo programas ir turinį.

mokymasis organizuojamas ir grindžiamas pagal mokyklos ugdymo planą lanksčiai, atsižvelgiant į mokinių galias ir poreikius, turimą mokymosi patirtį, parenkant mokomąją medžiagą, taikant įvairius mokymo metodus ir būdus, mokymo priemones, siekiant užtikrinti kuo geresnes mokymosi galimybes įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams;
mokymosi procese pripažįstamos ir kaip ištekliai panaudojamos mokinių skirtybės (kalba, amžius, pasiekimai, negalia, kultūrinė ir socialinė patirtis ir kt.);
mokytojai personalizuoja mokymą kurdami į sėkmę orientuotą mokymosi patirtį, kuri didina mokinių aktyvumą, pasiekimus ir pažangą;
mokymo ir mokymosi procese bendradarbiaudami dalyvauja ir dalijasi atsakomybe mokytojai, mokiniai, švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai);
mokytojai skatinami gilinti savo profesinę kompetenciją, plėtoti reflektyvią praktiką.

vertybių, formuojančių bendruomenės kultūrą, atliepiančią įtraukties principo sampratą, pripažinimas;
mokyklos konteksto pažinimas ir pripažinimas, pabrėžiant mokinių įvairovės ir kiekvieno vaiko ypatumus;
tikėjimas vaiko galiomis;
nuolatinė motyvuojanti kolegiali pagalba;
vieningas pozityvus pedagogų požiūris į kiekvieną besimokantįjį;
nuoseklus grįžtamasis ryšys ir tikslingos „čia ir dabar“ pagalbos teikimas ir užtikrinimas;
tėvų švietimas ir bendradarbiavimas ir kt.;
nuolatinė stebėsena, kuri vadovaujasi mokyklos veiklos kokybės įsivertinimu ir kitais įrodymais pagrįstais rodikliais.

mokymasis organizuojamas ir grindžiamas pagal mokyklos ugdymo planą lanksčiai, atsižvelgiant į mokinių galias ir poreikius, turimą mokymosi patirtį, parenkant mokomąją medžiagą, taikant įvairius mokymo metodus ir būdus, mokymo priemones, siekiant užtikrinti kuo geresnes mokymosi galimybes įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams;
mokymosi procese pripažįstamos ir kaip ištekliai panaudojamos mokinių skirtybės (kalba, amžius, pasiekimai, negalia, kultūrinė ir socialinė patirtis ir kt.);
mokytojai personalizuoja mokymą kurdami į sėkmę orientuotą mokymosi patirtį, kuri didina mokinių aktyvumą, pasiekimus ir pažangą;
mokymo ir mokymosi procese bendradarbiaudami dalyvauja ir dalijasi atsakomybe mokytojai, mokiniai, švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai);
mokytojai skatinami gilinti savo profesinę kompetenciją, plėtoti reflektyvią praktiką.

rengiant mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką mokykloje atsižvelgiama į mokinių įvairovę, numatomi vertinimo tikslai, priemonės ir rezultatai;
naudojami lankstūs, mokinių gebėjimus, poreikius ir ugdymo programoje keliamus tikslus atitinkantys formaliojo ir neformaliojo vertinimo metodai. Vertinant atsižvelgiama į individualiame ugdymo ir (ar) pagalbos plane keliamus ugdymo tikslus;
siekiant mokinių individualios ugdymosi pažangos svarbi laiku teikiama papildoma mokymosi ir (ar) švietimo pagalba;
mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai užtikrina, kad mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) informacija apie mokymąsi būtų teikiama reguliariai, būtų informatyvi, asmeniška ir skatinanti kiekvieną mokinį siekti asmeninės pažangos;
organizuojant ir vykdant nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, brandos egzaminus, vertinimo užduoties forma, vykdymas ir vertinimo instrukcijos pritaikomos vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, apie galimus pritaikymus ir mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimus laiku informuojant mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus);
mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas, įsivertinimas padeda tinkamai pasirinkti formaliojo ir neformaliojo ugdymo kryptis, siekiant tikslingesnio profesijos pasirinkimo.

stiprinama mokyklos vaiko gerovės komisijos, kuri padeda užtikrinti kiekvienam mokiniui saugią ir palankią ugdymuisi aplinką, padeda šalinti mokymosi kliūtis laiku teikdama tikslingą švietimo pagalbą, veikla;
skiriamas ypatingas dėmesys švietimo pagalbos specialistų gebėjimams atpažinti įvarius mokinio ugdymo(si) poreikius, nepalankias mokinio gerovei sąlygas, orumą ir saugumą pažeidžiančias situacijas, kurti tinkamas ugdymo aplinkas mokykloje, padėti šalinti atsirandančias kliūtis įtraukčiai ir formuoti reikalingus mokinių mokymosi įgūdžius;
mokykla įsivertina ir siekia, kad švietimo pagalba būtų prieinama kiekvienam mokiniui: būtų pakankamas skaičius švietimo pagalbos specialistų, mokytojo padėjėjų, gestų kalbos vertėjų ir pan. Mokykloje apibrėžti aiškūs pagalbos specialistų ir mokytojų padėjėjų vaidmenys, planuojant ir įgyvendinant ugdymo procesą;
švietimo pagalbos specialistai kartu su mokytojais, mokiniais, jų tėvais analizuoja mokymosi nesėkmių priežastis, modeliuoja veiksmingiausius mokymosi ir jo organizavimo būdus, konsultuoja, bendradarbiauja ir teikia paramą mokytojui, mokyklos bendruomenei;
skatinamas veiksmingas bendradarbiavimas tarp švietimo pagalbos specialistų, mokytojo padėjėjų, mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų, administracijos vaiko gerovės klausimais;
mokykla, organizuodama švietimo pagalbos teikimą siekiant visų mokinių įtraukties, bendradarbiauja su kitomis įstaigomis: savivaldybės pedagogine psichologine tarnyba, psichikos sveikatos centrais, nacionaliniais ir regioniniais ugdymo centrais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kt.

vertybių, formuojančių bendruomenės kultūrą, atliepiančią įtraukties principo sampratą, pripažinimas;
mokyklos konteksto pažinimas ir pripažinimas, pabrėžiant mokinių įvairovės ir kiekvieno vaiko ypatumus;
tikėjimas vaiko galiomis;
nuolatinė motyvuojanti kolegiali pagalba;
vieningas pozityvus pedagogų požiūris į kiekvieną besimokantįjį;
nuoseklus grįžtamasis ryšys ir tikslingos „čia ir dabar“ pagalbos teikimas ir užtikrinimas;
tėvų švietimas ir bendradarbiavimas ir kt.;
nuolatinė stebėsena, kuri vadovaujasi mokyklos veiklos kokybės įsivertinimu ir kitais įrodymais pagrįstais rodikliais.

mokyklos taisyklės kuriamos aktyviai dalyvaujant visai įstaigos bendruomenei; mokyklos taisyklių nedaug ir jos pateikiamos įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams prieinamu būdu, lengvai suprantama kalba;
kiekviena klasė, atsižvelgdama į mokinių poreikius, susikuria savo taisykles, kurios dera su mokyklos taisyklėmis;
mokykloje skatinamas teigiamas elgesys, drausmė grindžiama abipuse pagarba;
mokiniai, turintys įvairių ugdymosi poreikių, skatinami ir mokomi savarankiškai reguliuoti savo elgesį, prisiimti atsakomybę, jiems padedama suprasti, koks elgesys yra netinkamas, panaudojant pozityvaus elgesio situacijas;
mokykloje greitai ir atsakingai reaguojama į bet kokius elgesio taisyklių pažeidimus, nepalankias asmens gerovei, sveikatai ir saugumui situacijas, taikant mokykloje nustatytas tvarkas, algoritmus, o tinkamo ir netinkamo elgesio pasekmės grindžiamos proporcingu reagavimu;
mokyklos pateikiama informacija ir pasirenkami sprendimo būdai padeda sumažinti tėvų (globėjų, rūpintojų) nerimą dėl jų vaikų ugdymo ir saugumo;
suteikiant informaciją apie mokinius, laikomasi asmens duomenų apsaugos ir konfidencialumo reikalavimų.

mokyklos bendruomenės santykiai grindžiami geranoriškumu vienas kitam ir kolegialia pagalba, mokantis drauge ir dalijantis savo patirtimi: kryptingas mokymas(is) vyksta įvairiose mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų komandose;
mokykloje susitariama dėl būdų, kaip darbuotojai dalijasi svarbia ir jautria informacija apie įvairių ugdymosi poreikių turinčius mokinius; susitariama dėl bendravimo ir bendradarbiavimo formų, susitikimų vietos ir laiko. Dalydamiesi svarbia informacija, mokyklos bendruomenės nariai laikosi konfidencialumo ir atsižvelgia į vaiko teises bei asmens duomenų apsaugos reglamento reikalavimus;
visi mokyklos bendruomenės nariai aktyviai dalyvauja susitikimuose ir pasitarimuose, per kuriuos gerbiamas kiekvieno jų indėlis, vengiant nepagarbios kritikos, atmetimo ar ignoravimo; į konfliktus ar nesutarimus mokyklos administracija ir mokyklos bendruomenė nedelsdama reaguoja pagal iš anksto susitartą ir suderintą tvarką / algoritmą;
mokykloje nuolat tariamasi dėl svarbių įtraukties įgyvendinimo įstaigoje aspektų: lūkesčių ir visų ugdymo proceso dalyvių galimybių dermės modeliuojant ugdymo procesą, švietimo pagalbos teikimo, mokinių gebėjimų ir polinkių nustatymo, mokymo(si) metodų, būdų, formų ir mokymo priemonių parinkimo laikantis universalaus dizaino principo;
mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) skatinami bendrauti ir bendradarbiauti su mokykla tiek dėl savo vaiko ugdymo sėkmės, tiek formuojant ir įgyvendinant mokyklos išsikeliamus tikslus bei uždavinius. Mokytojai ir tėvai bendradarbiauja, palaikydami ir skatindami mokinio pažangą, stiprindami jo psichinę ir fizinę sveikatą bei socialumą. Mokytojai ir tėvai (globėjai, rūpintojai) tariasi dėl visiems priimtinų bendravimo ir bendradarbiavimo būdų, formos, vietos ir laiko, organizuoja susitikimus, pokalbius ir juose aktyviai dalyvauja;
bendravimas ir bendradarbiavimas skatinamas ir už mokyklos ribų; mokyklos bendruomenės nariai bendradarbiauja su vietos bendruomene, įvairiomis organizacijomis, kitomis mokyklomis.

rengiant mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką mokykloje atsižvelgiama į mokinių įvairovę, numatomi vertinimo tikslai, priemonės ir rezultatai;
naudojami lankstūs, mokinių gebėjimus, poreikius ir ugdymo programoje keliamus tikslus atitinkantys formaliojo ir neformaliojo vertinimo metodai. Vertinant atsižvelgiama į individualiame ugdymo ir (ar) pagalbos plane keliamus ugdymo tikslus;
siekiant mokinių individualios ugdymosi pažangos svarbi laiku teikiama papildoma mokymosi ir (ar) švietimo pagalba;
mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai užtikrina, kad mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) informacija apie mokymąsi būtų teikiama reguliariai, būtų informatyvi, asmeniška ir skatinanti kiekvieną mokinį siekti asmeninės pažangos;
organizuojant ir vykdant nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, brandos egzaminus, vertinimo užduoties forma, vykdymas ir vertinimo instrukcijos pritaikomos vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, apie galimus pritaikymus ir mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimus laiku informuojant mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus);
mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas, įsivertinimas padeda tinkamai pasirinkti formaliojo ir neformaliojo ugdymo kryptis, siekiant tikslingesnio profesijos pasirinkimo.

mokyklos aplinka prižiūrima ir nuolat vertinama, šalinamos atsirandančios kliūtys, galinčios kelti judėjimo ar kitų dalyvavimo ugdymo procese sunkumų įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams;
mokyklos aplinkų prieinamumo, sveikatos ir saugos klausimai aktyviai svarstomi mokyklos bendruomenėje, planuojant ir perkant naują įrangą, specialiąsias mokymosi priemones, pritaikant erdves mokymui ir mokymuisi;
darbuotojai, mokiniai apmokomi naudotis techninėmis pagalbos priemonėmis ir specialiai pritaikytomis erdvėmis laikantis saugumo reikalavimų ir siekiant numatytų mokymosi tikslų. Mokykloje skatinamas ir ugdomas savarankiškumas, laiku teikiama tikslinga pagalba, kaip naudotis techninėmis pagalbos priemonėmis ir specialiai pritaikytomis erdvėmis. Mokykloje rengiamos ir planuojamos saugos bei priešgaisrinės apsaugos pratybos atsižvelgiant į įvairių ugdymosi poreikių turinčių mokinių ypatumus ir elgesį;
modeliuojant fizines klasės erdves siekiama, kad jos būtų patogios naudoti kuo platesniam mokinių ratui. Fizinė klasės aplinka lengvai transformuojama, mobili. Tam tikrais atvejais išlieka individualus erdvių pritaikymas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams;
mokyklos ir klasės aplinkos kuriamos bendradarbiaujant mokyklos administracijos atstovams, mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, mokiniams ir tėvams (globėjams, rūpintojams), vadovaujantis universalaus dizaino ugdyme principais, galiojančiais teisės aktais, naujausiais moksliniais edukaciniais šaltiniais ir gerąja praktika.

Įtrauktis

More creations to inspire you

Transcript