Want to make creations as awesome as this one?

Transcript

Birželio mėn. iššūkis

Zarasų profesinė mokyklaVyšnaičių komanda

Vasaros žolynai mūsų sveikatai

Eugenijos Šimkūnaitės lobių beieškant

Apie Eugeniją Šimkūnaitę

Gimė 1920 m. kovo 11 d. Rusijoje, Krasnodaro krašte, Novorosijsko mieste, vaistininko Prano Šimkūno ir medicinos sesers Olgos Lebedevos – Šimkūnienės šeimoje. Kartu su kitais pabėgėliais iš Rusijos su šeima grįžęs į Lietuvą Pranas Šimkūnas, apsistojo Utenos apskr., Tauragnų valsč., Indubakių kaime. Eugenija Šimkūnaitė augo nuostabioje vietoje: Tauragnus supa ežerai, pušynai, senos girios, padavimais apipinti piliakalniai.Visą savo gyvenimą dr. E. Šimkūnaitė paskyrė vaistinių augalų, liaudies medicinos, kraštotyros tyrimui. Turėjo humoro jausmą, dažnai pati juokdavosi iš savęs, vadindama save “ragana”, mėgdavo vaidinti “pranašautoją”, “raganauti”, burdavo iš surinktų per Jonines žolynų, spėdavo ateitį iš delno, sudarinėdavo horoskopus. Eugenija Šimkūnaitė - vaistininkė, vaistinių augalų tyrinėtoja, habilituota gamtos mokslų daktarė, liaudės medicinos žinovė, kurią žmonės meiliai vadindavo “Lietuvos žiniuone”.

Liaudies medicina

Pasaulyje ir Lietuvoje dabar yra vertinami vaistiniai aromatiniai augalai dėl juose susikaupusių biologiškai veikliųjų medžiagų. Jų augalinė vaistinė žaliava yra plačiai vartojama medicinoje dėl rečiau pasitaikančių nepageidaujamų poveikių lyginant su cheminiais vaistiniais preparatais.Vaistiniai augalai, gydomųjų savybių turintys augalai. Žinoma apie 12 000 vaistinių augalų rūšių (Lietuvoje savaime auga ir auginama apie 800). Paplitę pievose, miškuose, upių ir ežerų pakrantėse, pelkėse, laukuose, daržuose. Gydomąsias vaistinių augalų savybes lemia biologiškai aktyvios medžiagos (alkaloidai, saponinai, eteriniai aliejai, raugai, organinės ir karčiosios medžiagos, vitaminai). Jos kaupiasi visame augale arba tik kai kuriose jo dalyse (šaknyse, šakniastiebiuose, lapuose, stiebuose, graižuose, pumpuruose, sėklose, vaisiuose, žievėje). Biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija augaluose priklauso nuo rinkimo vietos, laiko, augimo sąlygų, augalo vystymosi tarpsnio.

Mūsų vaistažolių darželis

Sugalvojome, jog reikia vaistažolių darželį įsirengti mokykloje, kad prireikus pirmoji pagalba būtų šalia. Daug skaitėm, svarstėm, diskutavom ką auginsim. Nutarėme, kad kiekviena komandos narė pasirinks savo mėgstamą vaistinį augalą ir juos susodinsime į bendrą darželį. Negalime pasidžiaugti labai dideliu augalų asortimentu, bet pasirinkome augalus, kurių arbatas labiausiai mėgstame. Kiekviena komandos narė apie savo pasirinktą vaistažolę papasakos šiame pristatyme.

Čiobrelis (Thymus vulgaris)

Dominikai labai patinka čiobrelių arbata, todėl ji pasirinko auginti šį iš Viduržemio pajūrio kraštų ir Šiaurės bei Vakarų Afrikos kilusį vaistinį augalą. Jau egiptiečiai, graikai ir romėnai vertino jo poveikį. Viduramžiais dėl prieskoninių ir vaistinių savybių jis buvo auginamas vienuolynų soduose.Tai 30-40 cm aukščio siekiantis puskrūmis su šakotais stiebais ir šiek tiek sumedėjusiomis šakelėmis. Siauri kieti lapai šiek tiek užsiraičiusiais pakraščiais atrodo lyg adatėlės. Nuo birželio iki rugpjūčio vystosi smulkūs, balsvi, rožiniai ar violetiniai žiedai, sutelkti į tariamuosius menturius.Dominika, kaip ir daugelis lietuvių, čiobrelį žino kaip pirmąją pagalbą pradėjus kosėti. Čiobrelio pasižymi kur kas didesne nauda sveikatai:

  • Mažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje
  • Saugo nuo apsinuodijimo maistu
  • Pakelia nuotaiką
  • Palaiko gerą imuninę sistemą, padeda kovoti su vėžiu
  • Apsaugo nuo bronchito ir malšina gerklės skausmą
  • Apsaugo burną ir dantis.
Čiobrelio nauda grožiui:
  • Gydo aknę
  • Palaiko sveiką odą
  • Mažina pleiskanas.
Čiobrelis , kurio yra apie 300 rūšių, dažnai vartojamas ir kulinarijoje paukštienai, sriuboms bei troškiniams pagardinti.

Mėta (Mentha)

Laura niekaip negali atsispirti kvapniai mėtų arbatai, kuri ramina ir maloniai vėsina. Mėta genties augalai priklauso Notrelinių šeimai. Daugelis šios šeimos rūšių augalų naudojami farmacijoje, parfumerijoje, kulinarijoje, liaudies medicinoje. Mėtų genčiaipriskiriama 19 rūšių ir 13 hibridų, o Lietuvoje auga apie 11 rūšių mėtų. Žinomiausios  dirvinė, miškinė, taškuotoji ir vandeninė mėtos, pipirmėtė, šaltmėtė (Snarskis, 1968). Tai vienas iš labiausiai, dėl jame esančio eterinio aliejaus, naudojamų augalų pasaulyje.Mėtos nauda sveikatai:

  • Gerina virškinimą
  • Gydo alergijos simptomus
  • Slopina galvos skausmą
  • Padeda peršalus ar sergant gripu
  • Antidepresantas
  • Gerina atmintį
  • Gydo odą.
Mėta gerai žinoma kaip priemonė burnos kvapui atgaivinti ir skrandžio rūgžtingumui mažinti. Mėsininkų parduotuvėlėse mėtų kvapas nubaidydavo muses, augalu nuo senų senovės buvo gardinami visokiausi patiekalai - mėsos, vaisių, taip pat saldumynai ir gėrimai. Mėta greitai pilntantis ir lengvai prižiūrimas augalas. Pasak augalų liaudies kūrybos, kuo daugiau jūsų sode augs mėtų, tuo daugiau pinigų bus jūsų piniginėje.

Šalavijas (Salvia officinalis L.)

Aleksandrą sužavėjo šalavijo švelnūs pilkšvai žali lapeliai. Vaistinis šalavijas - kvapus visžalis augalas, kilęs iš Viduržemio jūros regiono. Augalas žolinis, daugiametis, 50-100 cm aukščio. Stiebas šakotas, keturbriaunis, apačioje sumedėjęs. Lapai priešiniai, pailgi, raukšlėti, apatinė pusė pilkšvai žalia. Žydi birželio-liepos mėnesiais smulkiais, mėlynai violetiniais žiedais. Vaisiai – apvalūs, juodi riešutėliai, subręstantys rugsėjo mėnesį. Augalas dauginasi sėklomis. Šalavijos nauda sveikatai:

  • Mažina skrandžio ir menstruacijų skausmus
  • Gydo astmą, skrandžio opaligę ir viduriavimą
  • Mažina smarkų prakaitavimą ir rankų drebėjimą
  • Lėtina senėjimo procesus
  • Gerina kraujotaką ir klausą
  • Padeda greičiau atsistatyti po ligų
  • Padeda vaikams, kurie turi dėmesio sutelkimo problemų
  • Dezinfekuoja ir užmuša bakterijas
  • Padeda esant kepenų uždegimui
  • Gerina atmintį.
Turi sukaupęs visas būtinas amino rūgštis Daugiau skaitykite: https://sveika.lt/salavijas-ir-jo-gydomosios-savybes/Kvapnūs šalavijo lapai naudojami ruošiant žuvį, alkoholinius gėrimus, konservus, maisto koncentratus. Duoda maistui aštraus kvapo ir kartoko skonio. Tinka dėti į padažus, mėsos gaminius, kepsnius (ypač kiaulienos, žvėrienos, paukštienos), sriubas.

Vaistinė ramunė (Matricaria recutita)

Samanta pasirinko vaitažolių darželyje auginti vaistinę ramunę.Tai – vienmetis, aromatingas, 10–60 cm aukščio žolinis augalas su stačiu išsišakojusi plonu stiebu. Lapai keliskart plunksniškai suskaldyti į siūliškas skiautes. Žiedynas – graižas su iškiliu, tuščiaviduriu žiedynsosčiu, išaugusiu ant ilgo žiedynkočio. Kraštiniai žiedai liežuviški, balti; viduriniai – vamzdiški, geltoni. Vaisius – pailgas lukštavaisis. Žydi nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio. Vaistinė ramunė kilusi iš Pietryčių Europos ir Šiaurės Azijos, tačiau natūraliose augavietėse aptinkama visoje Europoje. Vaistinės ramunėlės auga visoje Lietuvoje: dirbamuose laukuose ir pakelėse, dykvietėse ir šiukšlynuose. Tačiau laukinės ramunėlės nyksta, todėl pradėtos kultivuoti. Kita Lietuvoje auganti rūšis – bevainikė ramunė (Matricaria discoidea) – taip pat tinka vaistinei žaliavai. Skiriasi nuo vaistinės ramunėlės tuo, kad jos graižai neturi baltų liežuvėlinių žiedų.Dažniausiai ramunėlės naudojamos ūminių ir lėtinių skrandžio bei dvylikapirštės žarnos negalavimų gydymui. Jos slopina uždegimą, atpalaiduoja spazmus ir mažina dujų kaupimąsi žarnyne, taip pat skatina prakaito išsiskyrimą, padeda esant kepenų ar tulžies ligoms; ramunėlių kompresai dezinfekuoja žaizdas, slopina uždegimus, o nuovirai naudingi ir grožio srityje – stabdo odos senėjimą, gydo rankų odą, naikina pleiskanas, stiprina plaukų šaknis. Žiedynai kaupia eterinį aliejų, flavonoidus, gleives, kumarinus, choliną, salicilo rūgštį ir kt.

Medetka (Calendula officinalis)

Akvilė dievina šilumą ir vasarą, todėl niekas nenustebo, kad jos favoritė yra medetka - .augalas, susijęs su saule ir ugnies stichija. Vaistinė medetka – plačiai paplitęs ir noriai nuo senų laikų Lietuvoje auginamas vienametis dekoratyvinis bei vaistinis augalas. Užauga 30-50(70) cm aukščio. Šie augalai yra labai gyvybingi, greitai auga. Žydi nuo birželio iki pat šalnų. Gerai auga bet kokio tipo dirvoje, gausiausiai žydi saulės atokaitoje. Medetkos paplitusios Centrinėje ir Pietų Europoje (ypač Viduržemio jūros regione), taip pat Artimuosiuose Rytuose.Liaudies medicinoje gydymui naudojami džiovinti medetkų graižai (Flores Calendulae), kurie renkami periodiškai kas 2-3, vėliau, žydėjimui susilpnėjus, kas 4-5 dienas. Gausus ir nuolatinis žiedų skynimas ne tik nekenkia medetkos dekoratyvumui, bet netgi priešingai – skatina ją krauti vis naujus žiedus ir žydėti dar gausiau.Medetkos pasižymi stipriu baktericidiniu poveikiu, jų antpilu gydomos kepenys ir tulžies pūslė, skydliaukė, gastritas, šlapimo pūslės akmenligė, hipertonija, rachitas, negyjančios žaizdos ir daugelis kitų ligų bei negalavimų. Induistams ši gėlė buvo amžino gyvenimo ir sveikatos simbolis.Tikima, kad saulės spalvos žiedai stiprina regėjimą, išsklaido neigiamas mintis ir skatina džiaugsmą bei teigiamą požiūrį. Tiesą sakant, senieji žolininkai tikėjo, kad vien sėdint sode ir gėrintis ryškiai oranžiniais žiedais galima atsikratyti niūrios nuotaikos.

Levanda (Lavandula ssp.)

Visada skubančios ir nerimastingos Jevgenijos dėmesį patraukė levanda - su oro stichija siejamas, kvapnus, gležnas daugiametis krūmas, simbolizuojantis apsivalymą ir ramybę.Levandos natūraliai auga Viduržemio jūros regione, ypač šiaurės Ispanijos kalnuose. Tai dekoratyvinis, malonaus kvapo daugiametis puskrūmis. Stiebas 20-60 cm, aukščio, status, šakotas. Lapai linijiški, pailgi, siauri, pilkšvai žali, į apačią užsiraičiusiais kraštais, apžėlę trumpais plaukeliais. Žiedai susitelkę po 3-8 į retus menturius, kurie stiebo ar šakų viršūnėje sudaro gana ilgas varpas. Žydi liepos – rugpjūčio mėn. Levanda yra naudojama įvairiems sutrikimams gydymui:

  • Sumažinti nerimą ir susijaudinimą;
  • Sumažinti kraujospūdį ir karščiavimą;
  • Raumenų opos gijimo stimuliavimas;
  • Stabilizuoja širdies ritmą;
  • Sumažinti stresą ir migrenos skausmą;
  • Skatinti atsipalaidavimą;
  • Pagerinti miego kokybę ir kova su depresija.
graikai ir romėnai levandas dažniausiai naudojo kaip vonios kvapiklį. Levandos taip pat naudojamos namų ūkyje - drabužiams kvėpinti ir muilo bei kvepalų gamyboje. Levandų eterinis aliejus turi antiseptinių savybių ir visais laikais buvo naudojamas įdrėskimams, įkandimams bei žaizdoms gydyti. Levandų taip pat buvo barstoma namuose, nes tikėta, kad jos atbaido muses ir naikina nemalonius kvapus.

Paprastoji katžolė (Nepeta cataria)

Daugiametis 40-100cm aukščio sumedėjusiomis šaknimis augalas. Žiedai balti arba gelsvi, 7-9mm ilgio, trumpakočiai, susitelkę stiebo ir šakelių viršūnėse į menturius, sudarančius tankias varpas. Žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais, sėklos bręsta nuo liepos mėnesio iki pat rudens.Savaime auga Pietryčių, Pietų Europoje bei Pietvakarių Azijoje. Paplitusi nuo Airijos, pietų Norvegijos, Estijos iki Viduržemio jūros, auga Azijoje, Vakarų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Šiaurės Amerikoje. Paprastoji katžolė gerai auga priesmėlio arba lengvo priemolio sukultūrintose, maisto medžiagomis turtingose, drėgnose dirvose.Gydymui vartojami švieži ir džiovinti lapai, stiebeliai su žiedais. Saulėtos dienos vėlyvas rytas - pats tinkamiausias metas skinti ir džiovinti katžoles. Kuo jos greičiau sudžiūva, tuo jų kokybė geresnė (džiovinamos pavėsyje, kur gera ventiliacija). Paprastoji katžolė padeda sergantiems mažakraujyste, centrinės nervų sistemos ligomis, reumatu, besiskundžiantiems pasunkėjusiu kvėpavimu, dusuliu, galvos skausmais bei aukšta kūno temperatūra.Katžolių nuoviras vartojamas egzemai, spuogams, niežams, pūliuojančioms žaizdoms gydyti. Juo skalaujama gerklė sergant angina. Lapai turi silpną antibiotinį veikimą, todėl prieš sutvarstant žaizdą, ją galima uždengti susmulkintais katžolės lapais. Tai gali padėti išvengti infekcijos patekimo į žaizdą. Katžolės atbaido vabzdžius, o štai katės... Viso pasaulio kates šis kuklus augalas neapsakomai traukia.

Atradimai

Studijuodamos Eugenijos Šimkūnaitės sveiko gyvenimo receptus ir jos biografiją, besimėgaudamos kvapniomis ir gaivinančiomis arbatomis, atkreipėme dėmesį į Zarasų profesinės mokyklos praktinio mokymo centre esančią pievutę. Nuterėme joje paieškoti E. Šimkūnaitės lobių, kurie auga niekieno nesodinami ir neprižiūrimi.

Miškinė sidabražolė (Potentilla erecta)

Miškinės sidabražolės yra daugiamečiai šakniastiebiai, plačiai paplitę visoje Lietuvoje. Ji mėgsta drėgmę, todėl gali būti aptinkama drėgnuose miškuose, drėgnose pievose, ganyklose, krūmynuose. Šie augalai nuo seno plačiai naudojami liaudies medicinoje, o šiuolaikinėje medicinoje jie taip yra laikomi svarbiais vaistiniais augalais. Miškinė sidabražolė tinka sergant virškinamojo trakto ligomis (slopina uždegiminius procesus, gydo viduriavimą), kvėpavimo sistemos ligomis (slopina kosulį, gydo anginą, plaučių tuberkuliozę), tinkama kraujavimams stabdyti (hemorojinių mazgų, gimdos, plaučių). Augalas efektyviai reguliuoja medžiagų apykaitą, todėl tinkamas gydyti cukrinį diabetą, nutukimą. Miškinė sidabražolė taip pat tinkama odos ligoms gydyti – egzemai, spuogams, žaizdoms, nudegimams; šlapimo takų infekcijoms slopinti.

Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium)

Kraujažolė senovėje buvo vadinama žaizdos žole, jos gydomosios savybės buvo aprašytos Romos imperijos gydomuosiuose nurodymuose, datuojamuose dar III a. pr. Kristų. Šis vienas labiausiai paplitusių ir žinomų vaistinių augalų turi daugybę liaudiškų pavadinimų: kraujinis, baltažiedis, nosrava, gajutė, morklapėlis, pelystė, sruvanosė...Auga dirvonuose, ganyklose, pamiškėse, grioviuose, pakelėse, patvoriuose, sausose pievose, auginama soduose ir daržuose. Žydi liepos – spalio mėn. Rūšis labai dažna, auga visoje Lietuvos teritorijoje.Bene plačiausiai žinomas kraujažolės poveikis yra susijęs su jos pavadinimu: ji naudojama kraujavimo stabdymui, o kartu ir žaizdų priežiūrai. Šios žolės taip pat pasižymi tonizuojančiu ir uždegiminius procesus stabdančiu poveikiu. Kraujažolės dedamos į vaistinius preparatus, skirtus skrandžio ir žarnyno veiklos gerinimui, virškinimo skatinimui, opaligės simptomų švelninimui. Pastebimas ir teigiamas šių žolių poveikis medžiagų apykaitai – jos padeda normalizuoti medžiagų apykaitos procesus. Kraujažolių preparatai rekomenduojami ir moterims, nes pasižymi pozityviu poveikiu mažojo dubens raumenims.

Paprastasis kmynas (Carum carvi)

Kmynas paplitęs visoje Lietuvoje. Auga pakelėse, pievose, pamiškėse, miško aikštelėse. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai subręsta birželio-liepos mėn.Tai seniai žinomas vaistinis augalas. Kmynų preparatai gerina apetitą, aktyvina virškinimo liaukų veiklą, žarnyno peristaltiką, tokiu būdu pagerina virškinimą. Lygiuosius raumenis veikia atpalaiduojančiai ir skatina tulžies išsiskyrimą. Kmynų vaisių arbata vartojama virškinimui gerinti, ji sustiprina virškinimo trakto sekrecinę funkciją ir peristaltiką, taip pat sumažina rūgimo ir puvimo procesus žarnyne. Tai švelni priemonė viduriuojant, ypač vaikams. Jais gydomas ir vidurių užkietėjimas, pūtimas, nes mažina dujų kiekį žarnyne. Taip pat juo gydomas anacidinis gastritas, dispepsija, tulžies ir kasos uždegimas, lėtinis bronchitas. Be to, liaudies medicina kmynų arbatas rekomenduoja vartoti kūdikius maitinančioms mamoms kaip pieno liaukų veiklą skatinančią priemonę. Iš vaisių gaunamas eterinis aliejus, kuris vartojamas vaistiniams preparatams aromatizuoti. Kmynų sėklos nėra naujiena – tai ir Ajurvedos medicinoje seniai naudojamas vaistas, ir kiekvienoje virtuvėje gerai pažįstamas prieskonis. Uoslę ir skonio receptorius pažadinantis kmynų aromatas ir skonis yra įprastas mūsų, europiečių, virtuvėse.

Paprastoji žemuogė (Fragaria vesca)

Laukinių žemuogių nauda sveikatai žinoma nuo antikos laikų – romėnai jas liaupsino už skonį, organizmą valančias ypatybes. Paplitusi visame Šiaurės pusrutulyje, įskaitant Lietuvą. Auga miškuose, proskynose, pašlaitėse. Neretai auginamos ir soduose. Žemuogės – daugiametis augalas. Žiedai maži, balti, uogos nedidelės, raudonos. Jos auga miškų laukymėse. Valgomos uogos, lapeliai naudojami arbatai. Žemuogių lapų arbata – organizmą stiprinanti ir imunitetą teigiamai veikianti priemonė. Žiemą šie lapai labai vertingi, nes padeda įveikti vitaminų trūkumą. Pastebimas ir uždegimus slopinantis šių uogų lapų poveikis, todėl arbatos galima griebtis, sergant angina ar kovojant su vidaus organų uždegimais. Jei organizme vyksta uždegiminiai procesai, žemuogių lapų arbata rekomenduotina ir dėl to, kad ji skatina prakaito išsiskyrimą. Atkreiptinas dėmesys, kad žemuogių lapai skatina ne tik prakaito, bet ir šlapimo išsiskyrimą. Teigiamai žemuogių lapų arbata veikia ir medžiagų apykaitos procesus, kartu šiek tiek mažindama ir cholesterolio kiekį kraujyje. Manoma, kad šių rausvų uogyčių lapai teigiamai veikia ir širdies bei kraujagyslių sistemą. Tai veiksminga priemonė, siekiant susilpninti mažakraujystės simptomus. Kai vargina burnos ertmės ir gerklės susirgimai, žemuogių lapų užpilu vertėtų skalauti burną bei gerklę. Šis užpilas sumažina ir nemalonų burnos kvapą.

Didžioji ugniažolė (Chelidonium majus)

Didžioji ugniažolė – gana įprastas patvorių augalas kuri ne kartą esame išrovę kaip piktžolę daug nesidomėdamos, ką čia rauname.Ugniažolė mėgsta netvarką ir dažnai auga ne tik patvoriuose, bet ir šiukšlynuose. Jei beravint išsitepėte ryškiai geltona spalva – ko gero nuskynėte ugniažolę ir ant Jūsų – jos sultys. Tai vienas paprasčiausių būdų ją atpažinti. Ji gali užaugti net iki metro aukščio, žydi geltonais žiedais, bet geltonos sultys, kurios naudojamos karpų šalinimui, yra jos skiriamasis ženklas. Didžioji ugniažolė turi gana daug alkaloidų, flavanoidų, organinių rūgščių, vitamino C, saponinų ir kt. Šios veikliosios medžiagos jai suteikia stiprų priešuždegiminį poveikį. Ji taip pat vartojama virškinamojo trakto ligoms gydyti, turi nervų sistemą raminančių ir analgeziją sukeliančių savybių. Klasikinės vaistinių augalų knygos šią žolę visada žymi nuodingųjų augalų ženklu. Ir ne šiaip sau. Todėl pirmiausia, šalia naudingųjų jos galių labai norisi paminėti ir nuodingąsias. Būtent todėl žolę rinkti rekomenduojama tik gerai ją pažįstantiems žolininkams, o saugiausia – pirkti vaistinėje parduodamas ir tinkamai paruoštas arbatas ar kitus vaistinius preparatus su jos ekstraktais. Vartojant ugniažolę būtina tiksliai nustatyti dozę, nes tarp naudos ir žalos yra gana plona riba.

Didžioji dilgėlė (Urtica dioica)

Pradėję domėtis didžiąja dilgėle, supratome, kad jai reiktų skirti atskirą pristatymą, nes tai augalas pribloškiantis savo nauda.Dilgėlių lapai ir stiebai daug kur naudojami gydymui, kosmetologijoje, kulinarijoje, žemės ūkyje (vitaminai į galvijų pašarą), iš dilgėlių gaminami natūralūs maistiniai dažai. Dilgėlės pasižymi regeneruojamu, šlapimą varančiu, toksinus šalinančiu, lengvai vidurius laisvinančiu, traukulius, uždegimą, stresą, skausmą slopinančiu, antiseptiniu, kraują valančiu, žaizdas gydančiu poveikiu. Dilgėlių preparatai stiprina kraują, todėl jie naudingi gydant mažakraujystę. Šio vaistinio augalo preparatai naudojami nosies, plaučių, žarnyno, hemorojaus, inkstų ir gimdos kraujavimui stabdyti. Dilgėlės sėkmingai vartojamos ir išoriškai – trofinėms opoms ir žaizdoms gydyti. Šaknų preparatais gydoma inkstų akmenligė, šlapimo organų uždegimai. Dilgėlių sėklos vartojamos sergant inkstų akmenlige, sultys skatina žaizdų gijimą.Dilgėlės naudingos ne tik sveikatai, bet ir grožiui. Dilgėlių antpilas pašalins tamsius paakių ratilus, oda ir plaukai taps gražesni. Dilgėlių lapeliai ar jauni ūgliai geriausiai išlieka surinkti ir išdžiovinti gegužę. Jų galima dėti praktiškai į visus patiekalus. Dilgėlės gali būti pagrindinis salotų komponentas. Yra įvairių dilgėlių sriubų receptų. Prieš vartojant dilgėles reikia nuplauti ir nuplikyti verdančiu vandeniu, kad jos nebedilgintų.

Plačialapis gyslotis (Plantago major)

Gysločiai – daugiamečiai gyslotinių šeimos žoliniai augalai, paplitę mūsų šalyje. Lietuvoje aptinkamos keturios gysločių rūšys: plačialapiai, siauralapiai, trumpakojai (plaukuotieji) ir smiltyniniai. Jie auga pakelėse, palei takus, ant pylimų, pievose, miškuose, daržuose.Gysločiai – vieni seniausiai vartojamų vaistinių augalų, apie kurių gydomąsias savybes žinoma nuo neatmenamų laikų. Europiečiai ir arabai gysločiais gydė žaizdas, uždegimus, dizenteriją, stabdė kraujavimą.Gysločių preparatai naikina mikrobus, gydo žaizdas ir uždegimų sukeltas ligas, valo kraują, stabdo kraujavimą, laisvina užkietėjusius vidurius, padeda atsikosėti, ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą, mažina kraujo spaudimą, malšina skausmus ir atpalaiduoja spazmus. Gysločių preparatais gydomos virškinimo ir kvėpavimo organų ligos, hemorojus, šlapimo pūslės uždegimas. Šviežios gysločių lapų sultys veiksmingos gydant gastritą, cukrinį diabetą. Sėklomis stabdomas viduriavimas ir gydomas nevaisingumas. Gysločių lapų yra vaistažolių mišiniuose, skirtuose kvėpavimo, virškinimo ir odos ligoms gydyti.Gydymui pasitelkiami tiek gysločio lapai, tiek sėklos. Lapuose gausu vitamino C, fitoncidų, karotino, iš jų netgi daro sirupą, kuris padeda atsikosėti, o gysločių sultys gerina virškinimą.

Dirvinė neužmirštuolė (Myosotis arvensis)

Melsvažiedė neužmirštuolė auga daugelyje Europos, Azijos, Amerikos, Pietų Amerikos, Australijos ir Naujosios Zelandijos regionų. Paplitęs visoje Europoje, Lietuvoje dažnas. Aukštis 15-40 cm, lapai lacentiški. Žiedai žydri, 4-6 mm skersmens, taurėlapiai apaugę plaukeliais. Žydi nuo gegužės iki rugpjūčio. Auga pievose, pakelėse. Kartais auginama darželiuose.Rekomenduojama naudoti plaučių tuberkuliozės, lydimos stipriu prakaitavimu ir svorio metimu atvejais, sergant chronišku bronchitu, kosint. Neužmirštuolių arbata paruošta iš stiebų ir lapų rekomenduojama naudoti sergant bronchine astma, kepenų ir inkstų susirgimų atvejais, skrandžio ir žarnyno sutrikimo atvejais. Jeigu kraujuoja žaizdos, yra sumušimai, tai liaudies medicinos žinovai rekomenduoja pridėti prie skaudamos vietos stiebus ir lapus neužmirštuolės, kuriuos prieš naudojimą reikia sumaigyti.

Įsidėmėkite!

Pristatydamos vaistinius augalus, minėjome jų gerąsias sąvybes, kurios padeda išlikti sveikam, tačiau skaitydamos literatūrą supratome, kad kaip ir vaistus, taip ir vaistažoles vartoti reikia labai atsakingai.Nusprendę gydytis vaistažoliniais augalais BŪTINAI pasitarkite su specialistu!

„Nėr žolynų negydančių, tik atitikt reikia“ (E. Šimkūnaitė)

Būkite sveiki!