Velykos širdyje

Vilniaus Antakalnio progimnazijos Technologijų, menų, dorinio ugdymoir žmogaus saugos mokytojų metodinės grupės velykinis projektas

Velykos širdyje

pradžia

autorinės teisės

technologijos

dailė

muzika

etika

tikyba

kahoot

uždaviniai

pagrindinė tema

konkurso nuostatai

Velykos širdyje

Uždaviniai:

• Skatinti mokinių ir jų šeimos narių bendravimą ir bendradarbiavimą, aktyvų dalyvavimą progimnazijos bendruomenės veikloje.
• Užtikrinti tradicijų puoselėjimą.
• Ugdyti dalyvių kūrybiškumą ir saviraišką.
• Supažindinti, kas yra Velykos ir kaip turėtume tinkamai jas pasitikti bei švęsti.

Šios skaidrės yra VAP TMDŽ metodinės grupės nuosavybė. Skaidrėse panaudotą medžiagą galite rasti Google ir Youtube. Autorės: Kristina Grelecka Edita Skupienė Dolita Luotienė Čianita Linkutė-Vuicik Jūratė Gadeikienė Rimgailė Šeštokaitė

KŪRYBINIŲ DARBŲ PARODOS-KONKURSO „VELYKOS ŠIRDYJE“ NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Technologijų, menų ir dorinio ugdymo metodinės grupės velykinių darbų parodos- konkurso „Velykos širdyje“ nuostatai (toliau –nuostatai) nustato šio konkurso tikslą, vykdymo laiką, organizavimo tvarką, laimėtojų atrankos ir vertinimo kriterijus. 2. Konkurso organizatorius – Technologijų, menų ir dorinio ugdymo grupė. 3. Konkursas vyks 2021 m. kovo mėn. 1- 28 dienomis. 4. Kūrybiniai darbai bus eksponuojami progimnazijos svetainėje ir facebook paskyroje nuo 2021 m. kovo 29 d. II.KONKURSO ORGANIZAVIMO TVARKA 4. Parodos-konkurso tikslai: 4.1. Skatinti mokinių ir jų šeimos narių bendravimą ir bendradarbiavimą, aktyvų dalyvavimą progimnazijos bendruomenės veikloje. 4.2. Užtikrinti tradicijų puoselėjimą, atskleisti ir pagerbti talentingiausius šio konkurso dalyvius. 5. Konkurse ir parodoje gali dalyvauti 5-8 klasių mokiniai. 6. Konkursui pateikiami darbai: 6.1. Dailė: Šv. Velykų simboliai, raštai ir spalvos. 6.2. Technologijos: velykiniai kepiniai, velykinės dekoracijos. 6.3. Dorinis ugdymas: velykinės kompozicijos (tikyba), velykiniai sveikinimai (etika). 7. Dalyviai fotografuoja savo darbą ir siunčia dalyko mokytojai pagal savo kategoriją. Prie darbo turi būti pateikta kortelė su vardu, pavardės pirma raide ir klase. 8. Kiekvienas pristatomas darbas turi būti estetiškas, paruoštas eksponavimui. III. KONKURSUI PATEIKTŲ KŪRYBINIŲ DARBŲ VERTINIMAS 9. Konkursui pateiktus darbus vertina technologijų, menų ir dorinio ugdymo mokytojų komisija. 10. Vertinant kūrybinį darbą bus atsižvelgiama į temos atskleidimą ir pateikto darbo meniškumą, originalumą, estetiškumą, užbaigtumą, teisingas technologinis atlikimas. 11. Vertinimo komisija rinks geriausius darbus kiekvienoje kategorijoje ir klasių grupėse pagal nurodytas temas: 5 kl. – velykinės dekoracijos (technologijos). 5-8 kl. – velykiniai simboliai, raštai ir spalvos (dailė). 6-7 kl. - velykiniai sveikinimai (etika). 6-7 kl. - velykinės kompozicijos (tikyba). 8 kl. - velykiniai kepiniai (technologijos). 12. Pavėluotai pristatyti darbai nebus vertinami. IV. KONKURSO LAIMĖTOJŲ APDOVANOJIMAI 13. Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti konkurso – parodos uždarymo metu, kuri vyks balandžio 16 dieną. 18. Laimėjusių darbų autoriai bus apdovanoti Padėkos raštais ir papildomu įvertinimu. Taip pat dalyviai bus vertinami įskaita arba pažymiu to dalyko, kurio kategorijai pateikė darbą. V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 19. Skundų dėl nugalėtojų paskelbimo konkurso organizatoriai bei vertinimo komisija nepriima, nenagrinėja ir savo sprendimo nekeičia.

liturginiai simboliai

Šventos Velykos – kas tai?

Velykų stalas

Velykų papročiai

dar daugiau simbolių

į pradžią

liturginiai simboliai

Šventos Velykos – kas tai?

Velykų stalas

Velykų papročiai

dar daugiau simbolių

į pradžią

KAIP ŠVENČIAMOS?

KAIP ŠVENČIAMOS? - Velykos švenčiamos šeimose. Valomi namai, ruošiamas šventinis maistas, dažomi kiaušiniai, einama į bažnyčią. Bažnyčioje šiomis dienomis vyksta ypatingos, nepasikartojančios pamaldos.KAIP ILGAI ŠVENČIAMOS? - Jėzaus prisikėlimo iškilmės švenčiamos tris dienas: nuo šeštadienio vakaro iki pirmadienio. KITOS ŠALYS - kitose šalyse krikščionybės simboliai yra tie patys. Skiriasi tik šalies tradicijos švenčiant pavasarį: atsiranda kiškučiai, viščiukiai, kiaušinių slėpimas laukuose ir pan. Mes nagrinėsime kaip švenčiamos Lietuvoje, mūsų tradicijas. Apie tai gali perskaityti skiltyje DAR DAUGIAU SIMBOLIŲ.

iŠ KUR KILO?

IŠ KUR? - Daugybė krikščioniškų švenčių detalių yra atkeliavusios ir sutampa (buvo sutapatintos) su senosiomis etnografinėmis tradicijomis. PAVADINIMAS - Manoma, jog lietuviškas Velykų pavadinimas kilęs iš baltarusiško šventės pavadinimo Velikyj diejn, kuris reiškia Didžioji diena. Velykų pavadinimas taip pat siejamas su žodžiu „vėlės“, mat mūsų protėviai šiuo laiku lankydavo artimųjų kapus, ant kapų palikdavo jiems maisto. Daugelyje Europos kalbų Velykos vadinamos žodžiais, kurių etimologinė kilmė siejama su aramėjų pas-cha, iš kurio kilęs hebrajų k. žodis pessach, reiškiantis izraelitų išėjimo iš Egipto minėjimo šventę pagal Senajį Testamentą. VELYKOS – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. VELYKOS - Jėzaus Kristaus prisikėlimo minėjimas, pati svarbiausia šventė krikščionių religijoje. Joje gausu daug simbolių, tradicijų, papročių. KADA? - Tai kilnojamoji šventė – švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.

PASIRUOŠIMAS

Namai per Velykas puošiami sužaliavusiomis medžių ir krūmų šakomis bei pirmosiomis pavasario gėlėmis, valgiai gausiai apkaišomi žalumynais, stalas puošiamas žalių šakelių girliandomis.Tai reiškia pabudimą, prisikėlimą – ne tik Kristaus, bet ir gamtos. Savaitė prieš VelykasSavaitė iki Velykų vadinama Didžiąja. Ji prasideda Verbų sekmadieniu.Svarbiausios Didžiosios savaitės dienos yra vadinamasis tridienis – ketvirtadienis, penktadienis ir šeštadienis.KetvirtadienisDidžiojo ketvirtadienio vakaras skirtas paminėti Paskutinę vakarienę.Tai siejama ir su vidiniu apsivalymu. Galbūt dėl tos priežasties lietuvės šeimininkės šią dieną dar vadina švaros ketvirtadieniu ir sieja ne tik su vidiniu, bet ir su išoriniu apsivalymu: stengiasi kuo gražiau išblizginti, sutvarkyti namus, nubraukti voratinklius, išplauti langus, apeina visus kampus, išvėdina ir pakeičia patalynę.Tą dieną šukavo ir valė naminius gyvūnus ir gyvulius, išplaudavo visus skalbinius ir indus, tikėdami, kad visi metai bus švarūs.PenktadienisDidysis penktadienis – tai Kristaus kančios ir mirties diena.Tai savotiško laukimo diena – Kristus jau nuimtas nuo kryžiaus, palaidotas, bet dar neprisikėlęs.Tai vienintelė diena per metus, kai neaukojamos šventosios Mišios. (!) Tą dieną skaitoma Kristaus kančios istorija.Tai tylos, ramybės, susikaupimo ir didžiojo, griežto pasninko diena, kai būtina susilaikyti nuo visų linksmybių, tačiau taip pat nederėtų ir persidirbti, būtina atsisakyti mėsiškų ir pieniškų valgių, pavalgyti vieną kartą sočiai.ŠeštadienisDidįjį šeštadienį labai svarbus vaidmuo tenka ugniai ir vandeniui.Didįjį šeštadienį dažomi ir margučiai – svarbiausias Velykų atributas. Gaminamas valgis Velykoms.Laikomasi tylos, nes Jėzus dar neprisikėlė. NaktisDidžioji naktis iš šeštadienio į sekmadienį, kai laukiam Kristaus prisikėlimo, yra pati svarbiausia.Skaitoma daug skaitinių iš Senojo testamento, o su Naujojo testamento žinia apie prisikėlimą nuskamba giesmė „Aleliuja“. Būtent tai yra džiaugsmingiausias Velykų momentas.Sugaudžia vargonai, suskamba varpai. Visi džiaugiasi, sveikina vieni kitus sakydami: „Kristus prisikėlė“ - „Tikrai prisikėlė“.SemadienisLietuvoje žmonės Kristaus prisikėlimu džiaugiasi jau atsibudę DIDĮJĮ SEKMADIENĮ.Tradiciškai sekmadienį aplink bažnyčią eina procesija. Gaudžiant Velykų varpams, giedama: „Linksma diena mums nušvito…“Tai ypatinga – vilties ir džiaugsmo kupina diena, nes būtent Prisikėlimo stebuklu ir viltimi yra pagrįsta visa krikščionybė.

GRĮŽTI

kADA BAIGIASI?

Oficialiai Velykų šventės baigiasi po savaitės.Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu arba mažosiomis, vaikų Velykomis.Krikštatėviai, kurie negalėjo pasveikinti savo krikštavaikių per tikrąsias Velykas, apdovanodavo juos dabar.Taip pat būdavo baigiami valgyti Velykų valgiai, aplankomi tie, pas kuriuos apsilankyti nesuspėta.Po ilgųjų švenčių prasidėdavo metas kibti į pavasarinius darbus.

1. UGNIS

Kasdieniame gyvenime ugnis atlieka įvairias funkcijas:

• ji yra šviesos šaltinis, teikia šilumą, atbaido laukinius gyvūnus;
• yra naudojama ruošiant patiekalus;
• apvalo namus, sudegina nereikalingus daiktus;
• kartais gydo, bet nekontroliuojama – viską sunaikina ir virsta pelenais.

KrikščionybėLaikui bėgant krikščionybė perėmė ugnį iš pagonybės, kaip Kristaus ženklą - tamsą išsklaidančią šviesą. Ugnis – Kristaus ženklas – šviesa, kuri nugali tamsą.Nuotraukoje matoma Velykinė žvakė paschalas. Paschalas yra gaminamas iš bičių vaško. Didįjį Šeštadienį, kai sutemsta, kunigai užkuria ugnį bažnyčios šventoriuje ir ją pašventina. Tikintieji, dalyvaujantys pamaldose, nuo jos uždega savo atsineštas žvakes. Žvakė uždegama Velykų rytą ant šeimos vaišių stalo.

2. VANDUO

• Didžiojo Šeštadienio pamaldose kunigas laimina vandenį tris kartus įdedant į jį paschalą, o tikintieji su uždegtomis žvakėmis rankose atnaujina savo krikšto įžadus.• Kiekviena šeima Didįjį Šeštadienį skubėdavo į bažnyčią parsinešti šventintų ugnies ir vandens į savo namus.• Parneštu vandeniu būdavo šlakstomi namai, kiemas, Velykinis stalas. Dalį šventinto vandens pasilikdavo atsargai, kad turėtų kuo pašlakstyti sergančius ir mirštančius žmones, namus per audrą ir perkūniją.

5. RAUDONA spalva

• Per Velykas raudona stula* kabo ant kryžiaus. Tai reiškia kunigų sielovadą ir mūsų dalyvavimą sakramentinėje kunigystėje.• Raudona spalva liturgijoje simbolizuoja ugnį ir kraują. *Stula yra kunigo liturginės aprangos dalis.

3. PRISIKĖLUSIO KRISTAUS FIGŪRA

• PRISIKĖLUSIO KRISTAUS FIGŪRA primena mums, kad Jėzus prisikėlė iš kapo, įveikė mirtį, nuodėmę ir blogį.
• Paprastai prisikėlęs Kristus vaizduojamas raudonu apsiaustu, simbolizuojančiu Jo išganingą kančią.
• Viena ranka pakelta palaiminimo gestu, o kitoje jis turi vėliavą – pergalingos galios ženklą.

4. AVINĖLIS

• AVINĖLIS - biblinis šventų Velykų simbolis. Jis simbolizuoja Kristaus pergalę, kuri, kaip ir paaukotas avinėlis, atidavė savo gyvybę už žmones, tada vėl prisikels ir iškovos pergalę dėl nuodėmės, blogio ir mirties.• Dažniausiai avinėlis vaizduojamas su raudona vėliava.

6. KIAUŠINIS

KIAUŠINIS - simbolizuoja naują gyvenimą, kurį žada Kristus. Tai yra atgimstančio gyvenimo ženklas, pergalės prieš mirtį simbolis. Kartu su prisikėlusiu Kristumi ir mes prisikeliame naujam gyvenimui. Apie tai daugiau paskaityk VELYKŲ STALAS sklityje.

Šventų Velykų simboliai

Švenčiant Šventas Velykas (ir Kiaušinių dieną ), verta trumpam prisiminti, kas tai yra.

grįžti

Velyknaktis - gražiausia liturgija metuose ištrauka iš Lietuvos žinių 2010 m. (2,05 min.) Tuščias Kristaus kapas - nauja pradžia ištrauka iš Jeruzalėje vyskančių Šventų Velykų (Christian Media Center; 2,15 min.)

valgių reikšmė

• Velykų rytą žmonės į bažnyčią nešdavosi valgius, kad juos pašventintų.• Šventindavo margučius, druską, duoną, pyragą, mėsą, sviestą, sūrį.• Pašventintą maistą veždavosi namo ir jį dėdavo ant Velykų vaišių stalo, kad pirmasis kąsnis tą šventą dieną būtų pašventintas.• Tą dieną buvo įprasta švęsti namuose, į svečius niekas neidavo.

grįžti

Duona

• Duona - pagrindinis maistas Velykų krepšelyje. Kiekvieną dieną mūsų Viešpaties maldoje prašome Dievo duonos.• Jėzus tapatinasi su duona, nes joje yra didelė mūsų žmonijos dalis - mes turime duoti tiek daug, dažnai kentėti, valgyti duoną.• Kristus yra gyva duona. Jis tiesiog nori, kad mes jo siektume, jį vertintume.

Sūris

• Sūris - simbolizuoja harmoniją tarp žmogaus ir gamtos jėgų.• Jo buvimas ant Velykų stalo reiškė klestėjimą auginant gyvulius.

Druska

• Druska - apsaugo nuo gedimo, yra gyvybiškai naudingas mineralas.• Liaudies simbolikoje ji turi galią kovoti su visu blogiu ir jį atbaidyti.• Viešpats Jėzus pamoksle ant kalno savo mokinius vadina „žemės druska“. Savo darbais mes sudome pasaulį

Mėsa

• Mėsa - tai sveikatos, vaisingumo, sotumo, stiprumo ir gerovės simbolis.• Ant šventinio stalo būdavo šaltiena, virtos dešros, kumpis, lašiniuotis – pyragas, kuriame įkepti lašinukai ir aguonos.

Krienai

• Krienai - primena Viešpaties kančios kartumą, kuris prisikėlimo dieną virto džiaugsmu.• Liaudies tradicijose krienai minimi, kaip visų jėgų sukaupimo ir pasirengimo kovai prieš įvairias negandas simbolis.

Velykų boba

• Velykų boba - naujausias hitas šventojo maisto tradicijose. Tai mielinis kepinys.• Velykų stalo pyragas turėtų būti apskritas – lyg saulė, pavasarį sugrįžusi į mūsų padangę.• Šis pyragas turėtų būti iškeptas namuose, o ne perkamas konditerijos parduotuvėje.Daugiau apie tai skaityk TECHNOLOGIJOS skiltyje 8 kl. MOK. EDITA.

Margutis

• KIAUŠINIS - simbolizuoja naują gyvenimą, kurį žada Kristus. Tai yra atgimstančio gyvenimo ženklas, pergalės prieš mirtį simbolis. Kiaušinis simbolizuoja pradžių pradžią, todėl ir velykinis margutis yra naujos gyvybės atsiradimo, atsinaujinimo, atgimimo simbolis. • MARGUTIS niekuo nesusijęs su krikščionybe, tai iš pagonybės laikų išlikusi labai graži tradicija. Velykinius pusryčius pradedama valgyti nuo šventinto margučio. Pirmasis margutis nedaužomas, o pagarbiai supjaustomas ir padalijamas. Jis turi būti sveikas, jei nori būri sveikas visus metus. Iš bažnyčios parneštų šventintų margučių nederėtų daužyti, ridenti ir pan., taip žaisti galima su kitais - nešventintais kiaušiniais. Raudoni margučiai simbolizuodavo gyvybę, mėlyni – dangų, žali – bundančią augmeniją, o geltoni – pribrendusius javus. Kiaušinio simbolika - kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Žmonės tikėdavo, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gemalu pasivertusios gyvatės gyvybė. Gyvatės laikytos požemio gyventojomis. Tikėta, kad jos globoja derlių, pasirodžiusios pavasarį, prikelia augmeniją ir gyvūniją. Žmonės buvo įsitikinę, kad ir mirusiųjų vėlės iš anapus žemėje pasirodo gyvatės pavidalu. Margučių ridenimas pažeme per Velykas simboliškai reiškia žemės gyventojų - gyvačių - budinimą. Kiaušiniams mūsų protėviai priskirdavo nemažai gydomųjų galių. Tikėta, kad jie gydo žaizdas. Velykų kiaušiniams būdavo priskiriamos ypatingos galios. Tikėta, kad Velykų kiaušinius užkasus laukuose, pastarieji tais metais duos gerą derlių. Su bičių vašku dažyti margučiai

GRĮŽTI

KIAUŠINIAvimas

lalavimas

patarimai

dėdinėjimas

kiaušinių mušimas

MARGUČIŲ rIDENIMAS

LAISTYMASIS VANDENIU

SUPIMASIS SŪPUOKLĖMIS

Lalauti buvo pradedama jau pirmosios Velykų dienos vakare ir tai vykdavo per naktį. Laluodavo tik jauni, nevedę vyrai. Jie eidavo į tuos namus, kur yra netekėjusių merginų ir dainuodavo dainas apie vainikėlius, rūteles ir pan., girdavo merginų grožį, linkėdavo greitai bei sėkmingai ištekėti. Lalauninkus sutikusios merginos apdovanodavo margučiais, vaišindavo. Kaimo gyventojai pasiimdavo barškalus, eidavo apie laukus ir barškindami dainuodavo dainas, kurių priedainiuose būdavo „ai lalu lalu“, „ei lalo“ ir kt. Taip, lalautojų supratimu, jie kviesdavo visas dangaus ir žemės galias, kad šios laukams ir jų šeimininkams lemtų gerą derlių, sotų gyvenimą. Kartu lalauninkai prisirinkdavo ir įvairiausių vaišių, kuriomis žmonės juos apdovanodavo už dainas ir palinkėjimus. Šiais laikais kaimuose daug kur yra išlikęs šis paprotys, bet lalautojai nelabai susiję su vedybomis – tiesiog, vieni kaimynai taip aplanko kitus, eidami iš trobos į trobą ir vaišindamiesi.

Antrąją Velykų dieną vaikai eidavo KIAUŠINIAUTI.Anksčiau būdavo apsiribojama margučių dovanojimu, dabar dauguma prie jų prideda ir didesnes dovanėles – saldumynų, žaislų ar pinigų. Daugelyje šalių (tai plinta ir Lietuvoje) vietoje tikrų kiaušinių - margučių dovanojami šokoladiniai. Pirmiausia aplankomi krikštatėviai, vėliau einama pas gimines, kaimynus. Kiekvieną užėjusį būtina apdovanoti kiaušiniu, pavaišinti.

Be margučių marginimo iki šių dienų populiarus yra ir MARGUČIŲ RIDENIMAS. Baigę kiaušiniauti, vaikai susirinkdavo ir ridendavo kiaušinius. Tas, kurio kiaušinis kliudydavo kitą, jį pasiimdavo kaip laimėtą.Ypač ridenti margučius mėgo aukštaičiai. Žaidė šį žaidimą ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Laimėtojas būdavo tas, kurio kiaušinis nuriedėdavo toliausiai.Taip pat kai kuriose šalyse pastatomi varteliai – laimi tas, kurio kiaušinis į juos pataiko.

Velykų antrąją dieną buvo populiarus ir LAISTYMASIS VANDENIU. Jaunimas stengdavosi anksti atsikelti ir aplaistyti tuos, kurie dar miega. Kartais, ištraukę miegantįjį iš lovos, jį nunešdavo į upelį ir pamurkdydavo į vandenį.Labai senas paprotis, kai anksti ryte vaikinai eidavo vandeniu laistyti merginų. Eidami į svečius vaikinai nešdavosi butelį vandens, su šventėmis pasveikindavo sutiktuosius, o užėję į trobą, kurioje gyvendavo merginos, paspausdavo rankas šeimininkams, o sveikindami moteris ir merginas, joms į delnus po truputį įpildavo vandens, po to tuoj pat vandenį nušluostydavo rankšluosčiu. Tokius laistytojus šeimininkai sodindavo už vaišių stalo

Trečiosios dienos užsiėmimas buvo SUPIMASIS SŪPUOKLĖMIS.Vyrai supdavosi, kad javai augtų aukštesni, būtų geresnis derlius, o merginos – kad lengvai ištekėtų.Mažiems vaikams sūpuokles įrengdavo ir kambaryje – jie supdavosi, kad būtų smagūs, augtų sveiki ir greiti. Jei neturėjo sūpuoklių, supdavo ant lentos, permestos per medinį rąstą.Ketvirtąją, Ledų dieną (trečiadienį), žmonės nieko nedirbdavo: tikėta, kad darbas gali prišaukti ledų krušą.

Jaunuoliai per Velykas pramogaudami prasimano ir dėdinėti – eiti pas merginas prašyti kiaušinių. Viskas gerai, jei mergina tais kiaušiniais iš anksto yra apsirūpinusi, o jei ne, vyriokai gali paimti ją už parankių, nuvesti į vištidę ir patupdyti į vištos gūžtą, kad ši kiaušinį išperėtų…

Žaidime dalyvauja tiek vaikai, tiek jauni, tiek ir seni. Žaidimo esmė – išsiaiškinti tą, kuris moka išsirinkti stipriausią kiaušinį (medinis, kitas, dirbtinai sutvirtintas, sustiprintas kiaušinis netinka).

Anksčiau galiodavo visokie draudimai ir patarimai Velykų rytą: * Velykų dieną negalima ilgai miegoti – galvą ilgai skaudės. * Buvo manoma, jei Velykų rytą būsi apsnūdęs, tai toks būsi ir visus metus. * Skaudės galvą ir jei Velykų dieną galvą šukuosi (šukuok tik Velykų išvakarėse). * Nedera pirmąją Velykų dieną į svečius vaikščioti. Jei vis dėlto kas nors ateina, tam reikia duoti kailinius blusinėti. * Per Velykas negalima žemės judinti ar kitaip ardyti, nes priešingu atveju vasarą ledai javus išmuš.* Jei Velykų rytą, dar prieš saulėtekį, nusiprausi šaltu vandeniu, jokie skauduliai neaugs. * Velykų rytą nuluptų kiaušinių kevalus sudeginsi krosnyje – naminiai paukščiai geriau iš kiaušinių risis. * Kad namuose visus metus būtų skalsa, pirmąjį nuluptą kiaušinį prie Velykų stalo supjaustyk į tiek dalių, kiek už stalo sėdi žmonių, visiems jiems po dalelę to kiaušinio padalink.

grįžti

velykė

kiškučiai

eglutė

kiti gyvūnai

kitos šalys

Kiti simboliai Vienas iš žymesnių Velykų simbolių, tačiau Lietuvoje nepaplitęs, yra drugelis. Jo visą gyvenimo ciklą simboliškai galima sutapatinti su Jėzaus gyvenimu. Pirmoji stadija – vikšras – reiškia Jėzaus gyvenimą žemėje. Antroji stadija – lėliukė – tai Jėzaus nukryžiavimas ir palaidojimas. Trečioji stadija – drugelis - Jėzaus atgimimas. Bene svarbiausias Velykų simbolis – jaunas, garbanotas avinėlis , arba ėriukas - čia jau viskas aišku, kad šis mielas gyvulėlis yra „Dievo avinėlis“. Įdomu tai, kad Velykų simboliu yra ir kiti, mums visai netikėti gyvūnai. Vienas iš jų – asiliukas , nes Jėzus ant asiliuko įjojo į Jeruzalę. Liūtas , kuris tikrai, kaip manytume, neturi nieko bendro su šventumu, vis dėl to taip pat yra Velykų simbolis. Mat seniau žmonės tikėjo, kad liūtukai gimsta negyvi, ir, kai jie būna jau trijų dienų, liūtė papučia į juos, ir liūtukai atgyja. Tai siejama su Kristumi, kuris išgulėjo savo kape tris dienas ir prisikėlė. Neįtikėtina, tačiau ir banginis yra Velykų simbolis. Mat Šv. Jonas išbuvo jo pilve tris dienas, o po to banginis jį išspjovė. Tai vėl gi siejama su Kristaus prisikėlimu. Kai kurie paukščiai taip pat yra Velykų simboliai. Pasakojama, kad liepsnelė ištraukė dyglį iš Kristaus kaktos ir išsitepė Jo krauju savo krūtinėlę. Nuo to laiko visos liepsnelės yra raudonomis krūtinėlėmis. Kitas paukštelis - kregždutė – linksmino Kristų Jo nukryžiavimo dieną, todėl kregždutė dažnai vadinama užuojautos paukščiu. Tačiau ko gero pats seniausias Velykų simbolis, iš kurio kilo visi kiti, yra pelėda. Hetitams, šumerams, egiptiečiams, etiopiečiams, finikiečiams, romėnams, graikams, arabams ir dar kai kurioms tautoms pelėda reiškė ligas, blogio demonus ir net mirtį. Egiptiečiams pelėdos simbolis buvo raidė M, nes ji panaši į pelėdos snapą ir akis. Pirmieji pelėdą, kaip dievybę vardu Atti, pavaizdavo hetitai. Trojiečiai tokią dievybę vadino Atte, o graikai – Atėne. Iš šių paslaptingų dievybių vėliau ir kilo anglų pagoniškoji Eostre ir germanų Ostara. Iš kitų kultūrų mūsuose buvo perimtas pelėdos kaip išminties ir mokslo simbolis. Krikščioniškoje kultūroje pelėda – tamsą vaikančios Kristaus šviesos ir religijos pažinimo simbolis. Todėl ir vienas pirmųjų lietuviškų prieškario elementorių vadinosi „Pelėda“.

Velykų kiškutis - jo ištakos slypi Vokietijoje. Rašytiniuose šaltiniuose jis minimas 1500 metais. Pirmasis valgomas kiškutis taip pat buvo pagamintas Vokietijoje apie 1800 metus. Tuomet jis buvo iškeptas iš miltų ir cukraus. Kiškis - panašiai kaip ir kiaušinis yra gyvybės ir vaisingumo simbolis. Anksčiau daugelis manė, kad būtent jis atneša pavasarį. O senovės Egipte, zuikis buvo ne tik gyvybės, bet ir mėnulio simbolis, kadangi būtent pagal mėnulį yra apskaičiuojama Velykų data. Velykų kiškis

Velykė - gerokai primirštas Velykų personažas, savotiškai panašus į Kalėdų senelį. Seniau Velykų rytą vaikai prabudę dažnai rasdavo ant namų palangės padėtų dovanų - po du kiaušinius. Tai būdavo Velykės dovana. Vaikai tikėdavo, kad ji, anot mažylių tėvelių pasakojimų, gyvena kažkur pamiškėje, moka gražiai marginti kiaušinius, atėjus pavasariui, primargina jų daugybę, sudeda visus į vaško arba cukraus vežimą, pasikinko į jį miško ilgaausius ir išvažiuoja pas gerus vaikus. Naktį visus juos aplanko ir apdovanoja. Velykė (Velykų bobutė)

Velykų eglutė - seniau ji daug kam būdavo įprasta. Ją žmonės patys pasidarydavo: prie tiesios šakos pririšdavo eglės šakeles, padarydavo eglutės formos medelį, jį papuošdavo pavasarį išsprogusiais žilvičio kačiukais, forminiais sausainukais, popieriniais paukščiukais, gėlytėmis, medelyje padarydavo lizdelių, į juos įstatydavo po 9-12 kiaušinių. Tikėta, kad Velykų eglutės kiaušiniai žmogui neša laimę. Velykų eglutė

Ne visose šalyse atgimimo ir gausos simbolis yra kiškis. Šveicarijoje tai yra gegutė, Juk daug logiškiau tikėti, kad kiaušinius atneša ne kiškis, bet šis paukštelis, kuris ir taip yra linkęs savo kiaušinius dėti į svetimus lizdus. O Australijos vaikams kiaušinius Velykų rytą atneša...triušinis bandikutas. Šis žvėrelis panašus į žiurkę su kiškio ausimis. Tiesiog triušiai Australijoje nėra populiarūs. Tikrai įdomu gilintis į gyvūnams bei paukščiams suteikiamą simbolinę prasmę, tačiau svarbiausia, kad tai suteikia dar daugiau žavesio bei paslaptingumo pačiai gražiausiai pavasario šventei. Gegutė Triušinis bandikutas

SIMBOLIAI

UŽDUOTYS

grįžti

Margučių spalvų reikšmės

Vienas svarbiausių Velykų simbolis – margutis

Kad kiaušinis įgautų dar didesnę antgamtinę galią, jis būdavo dažomas. Paprotys dažyti ir marginti pavasario šventėms kiaušinius yra be galo senas. Ilgus amžius mūsų protėviai kiaušinius dažė natūraliais dažais, pagamintais iš augalų ir balų rūdos. XIX a. pabaigoje buvo pradėta dažyti ir cheminiais dažais. Dažniausios spalvos – įvairaus intensyvumo raudona, žalia, mėlyna, ruda, juoda.

grįžti

• Raudona spalva - vaisingumą, gyvybės ir gyvenimo džiaugsmą, sėkmę visuose darbuose. Raudonu kiaušiniu linkima būti stipriam, aktyviam, visus nugalėti.
• Žalias kiaušinis simbolizuoja augimą, sveikatą ir ramybę;
• Mėlyna spalva - dangų, kosminio pasaulio vienovę. Toks margutis reiškia ramybę, kantrybę ir protą.
• Geltona spalva - šviesos ir saulės sustiprėjimą, dienos ilgėjimą. Tai saulės ir pinigų spalva, tačiau kartu ir godumo.
• Ruda spalva - prinokusius javus, derlingumą.
• Juoda spalva reiškia žemę, gausumą, pilnatvę.

Pasirinkite vieną iš norimų temų kūrybiniam darbui atlikti:

Atliktų kūrinių foto iki kovo 26 d. pateikite į dailės classroom albumą.

Paveikslas šv. Velykų tematika

Papje maše

grįžti

Kiaušinių marginimas

Tradicinių raštų margučių kompozicija

Konkursas

Pasirinktomis priemonėmis (dažai, akvarelė, kreidelės, pieštukai) sukurkite darbą Velykų tema.Darbe turite panaudoti TRADICINIUS margučių raštus. Raštų pavyzdžiai ir reikšmės šioje galerijoje.

KAS TAI? Papjė mašė (pranc. papier-mâché 'kramtytas popierius') – plastiška popieriaus skiautelių pavidalo žaliava arba masė, paprastai sumaišyta su klijais ar kitokiais rišikliais, naudojama tam tikriems gaminiams daryti. Pagamintas daiktas sutvirtėja, kai masė išdžiūsta. KOKIŲ MEDŽIAGŲ REIKĖS?

• senų laikraščių (nusiteikite, pirštai bus pajuodę) arba servetėlių;
• vandens tiems laikraščiams ar servetėlėms sušlapdyti;
• PVA klijų;
• teptuko klijams tepti (geriau plataus);
• baliono (jei gaminsite kiaušinį).

KAIP DARYTI? KĄ DARYTI? Margutį arba kitą velykų simbolį. Kai padarysite kiaušinio formą pritaikant papje maše techniką, tada jį nuspalvinti ir išmarginti TRADICINIAIS raštais.

Galite marginti, išpiešti:

• tikrus kiaušinius;
• išpūstus kiaušinius;kaip išpūsti kiaušinius?
• akmenėlius kiaušinio formos.

Kiaušiniai marginami TRADICINIAIS raštais.

Piešiami kiaušiniai išmarginti TRADICINIAIS raštais. Raštų pavyzdžiai ir reikšmės šioje galerijoje. Atliekant darbus išlaikykite TRADICINIŲ velykinių raštų, spalvų bei simbolių vientisumą.

Šiemet šventas Velykas švęsime balandžio 4 d. Likus dviems savatėms iki šventų Velykų, kovo 22-26 d., fotografuojame kompozicijas ir keliame į classroom aplinką. Atliekant darbus išlaikykite TRADICINIŲ velykinių raštų, spalvų bei simbolių vientisumą. Dalyvavimui konkurse bus atrinkti 3 geriausi kiekvienos klasės kūrybiniai darbai, o jų nuotraukos skelbiamos progimnazijos svetainėje. Balandžio 12-16 dienomis rinksime konkurso laimėtojus, kuriuos apdovanosime dvigubu įvertinimu!

5 kl. mok. dolita

8 kl. mok. Edita

grįžti

grįžti

VELYKINIŲ DEKORACIJŲ IDĖJOS

KONKURSAS

Iki kovo 26 dienos pagaminti savo velykinę dekoraciją, kuri atitinka pavasario ir Velykų nuotaiką. Idėjų galite pasisemti jums pateiktose velykinių dekoracijų nuotraukose.Jūsų pagamintų dekoracijų nuotraukas (siūloma kelias) įkelkite į savo pogrupio classroom kursą. Dalyvavimui konkurse bus atrinkti 5 geriausios kiekvienos klasės velykinės dekoracijos ir jų nuotraukos skelbiamos progimnazijos svetainėje. Balandžio 12-16 dienomis išrinksime konkurso laimėtojus, kuriuos apdovanosime ne tik dešimtukais, bet ir prizais.

Iki kovo 26 dienos pagaminti savo velykinę dekoraciją, kuri atitinka pavasario ir Velykų nuotaiką. Idėjų galite pasisemti jums pateiktose velykinių dekoracijų nuotraukose.Jūsų pagamintų dekoracijų nuotraukas (siūloma kelias) įkelkite į savo pogrupio classroom kursą. Dalyvavimui konkurse bus atrinkti 5 geriausios kiekvienos klasės velykinės dekoracijos ir jų nuotraukos skelbiamos progimnazijos svetainėje. Balandžio 12-16 dienomis išrinksime konkurso laimėtojus, kuriuos apdovanosime ne tik dešimtukais, bet ir prizais.

Velykiniai sveikinimai

konkursas

pavyzdžiai

įvadas

grįžti

Velykiniam sveikinimui reikės:

• nuoširdžių žodžių (kad sveikinimas būtų mielas ),
• atidumo (kad rašydami nepadarytumėte klaidų ),
• pastangų (kad darbelis būtų estetiškas ).

Darbai gali būti: a) sukurti audiovizualinių medijų pagalba (PAVYZDYS - spausk čia): nufilmuoti vaizdelius, piešinukus ar komiksą, parinkus linksmą foną, muziką ir užrašius žodžius, sumontuoti; b) sukurti ant spalvoto popieriaus lapo: (PAVYZDYS - spausk čia) piešti, lankstyti, karpyti, klijuoti ir būtinai parašyti trumpą tekstą; tekstas gali būti ir eiliuotas (pvz. sukurtas ketureilis). P. S. Pageidautina, kad tekste būtų paminėti pagrindiniai Velykų simboliai (žr. skiltį PAGRINDINĖ TEMA).

VELYKOS – Kristaus prisikėlimo, gamtos atbudimo, naujos gyvybės, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė, dėl to Velykų ir pavasario simboliai vaizduoja gyvybę, energiją, naujumą, atgimimą. Ta proga kviečiu kurti Velykinius sveikinimus

Šiemet šventas Velykas švęsime balandžio 4 d. Jūsų sveikinimų laukiu iki kovo 26 d. Sveikinimus reikės įkelti į Padlet svetainę (nuoroda bus čia). Dalyvavimui konkurse bus atrinkti 3 geriausi kiekvienos klasės sveikinimai, kurie bus skelbiami progimnazijos svetainėje. Balandžio 12-16 dienomis rinksime konkurso laimėtojus, kuriuos apdovanosime dvigubu įvertinimu!

Lalavimai

Lalavimai - lietuvių liaudies Velykų dainos. Jas dažniausiai dainuodavo vyrai. Lalavimo dainas nesunku atskirti. Jų priedainiuose minima žalias vynas - vynas mano žaliasai ir panašiai. Tas vynas ne kas kitas, kaip iš beržo šviežiai išbėgusi sula.

Sūpavimai

Pagal lietuvių liaudies papročius visas pavasario sulaukęs jauninimas daug supdavosi ir dainuodavo supuoklines dainas. Buvo manoma, kad kuo aukščiau išsisupsi, tuo vešliau sužaliuos ir sužydės linai, tuo turtingesnis bus derlius.

Vaikų dainos

Lietuvių liaudies vaikų pavasario dainos būna apie miško ir parskridusius paukščius - pelėdas, gandrus ir panašiai.

Pavasario dainos

Gausu lietuvių liaudies dainų apie pavasarį. Žmonės apdainuodavo svarbiausius pavasario pranašus - parskrendančius paukščius, dažniau pasirodančią saulę, atgimstančią gamtą, po ilgos žiemos ir vėl tekantį vandenį.

grįžti

nuotraukos

konkursas

velykinės kompozicijos

grįžti

kaip padaryti eriuką

Šventasis raštas apie Jėzaus prisikėlimą

kaip pasodinti sėklas

kaip padaryti kiškutį, VIŠČIUKĄ

1. Gilesnis dubenėlis ar lėkštė.
2. Vata.
3. Sėklos.
4. Vanduo laistymui.

PAPUOŠIMUI Akmenys. Kryžius iš pagaliukų, virvutė ar siūlai. Avinėlis. Kiškučiai, viščiukai ar kiti gyvūnėliai skelbiantys pavasario džiaugsmą.

Šiemet šventas Velykas švęsime balandžio 4 d. Kovo 8-14 d. - paruošiame visas reikiamas medžiagas kompozicijai kurti. kovo 22-26 d., likus dviems savatėms iki šventų Velykų, fotografuojame kompozicijas ir keliame į Padlet svetainę (ČIA ĮKELK SAVO DARBĄ). Vėliausiai, likus dviems savaitėms iki šventų Velykų, sėjame sėklas, kad spėtų sudygti (rekomenduojama kovo 8 - 21 dienomis). Savo kompozicijoje panaudojame kuo daugiau simbolių: liturginių bei tradicinių. Dalyvavimui konkurse bus atrinktos 3 geriausios kiekvienos klasės kompozicijos, o jų nuotraukos skelbiamos progimnazijos svetainėje. Balandžio 12-16 dienomis rinksime konkurso laimėtojus, kuriuos apdovanosime dvigubu įvertinimu!

KIŠKUTIS VIŠČIUKAS

ĖRIUKAS-AVINĖLIS AVINĖLIS IŠ MAKARONŲ Avinėlis iš vatos

1. Sėklų sodinimas ant vatos 2. Sėklų sodinimas ant vatų diskelių ir kaip atrodo kiekvieną dieną po sėjimo 3. Kaip tai darau aš :)

Čia rasite tekstus iš Šventojo Rašto Evangelijų apie prisikėlimo įvykius. Evangelija pagal Joną 20 Tuščias kapas Evangelij apagal Luką 24 Tuščias kapas Evangelija pagal Matą 28 Tuščias kapas Evangelija pagal Morkų 16 Prisikėlimas

Velykų pyragas

keli receptai

Konkursas

grįžti

velykinių kepinių idėjos

SKANAUS

Tradicijomis kvepianti Velykų boba Pasak istorikų, Velykų bobos receptų galima aptikti dar XIX amžiaus ir senesniuose šaltiniuose. Tačiau tikrieji receptai yra perduodami iš lūpų į lūpas: tikėtina, kad paklausę senolių apie šį pyragą, sulauktumėte ne tik recepto, bet ir naudingų patarimų bei kulinarinių paslapčių. Reikės: 150 g sviesto, 230 ml šilto pieno, 3 kambario temperatūros kiaušinių, 540 g miltų, 90 g cukraus žiupsnelio druskos, 20 g sausų mielių, 40 g razinų sezamų sėklų. Gaminimas: Į dubenį įdėkite sviestą, cukrų ir žiupsnelį druskos, viską gerai išplakite. Tuomet įpilkite šilto pieno ir dar kartą gerai išmaišykite. Kai nuo karšto pieno sviestas ištirps ir susidarys vientisa masė, įmuškite kiaušinius. Mediniu šaukštu maišykite masę ir po truputį suberkite miltus ir sausas mieles. Jeigu norite dar labiau paskaninti pyragą, į tešlą įmaišykite ir razinų. Kekso formą ištepkite sviestu, pabarstykite sezamų sėklomis ir supilkite tešlą. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros ir pyragą kepkite 40 minučių. Ar pyragas jau iškepęs, sužinosite įbedę medinį pagaliuką – jei pagaliukas sausas, tuomet pyragas jau tikrai iškepęs. Saldi pynutė su traškia migdolų plutele Visuomet malonu ant stalo padėti savo paties iškeptą pyragą, tačiau dauguma prisibijo gaminti su mielėmis, nes jos gali neiškilti. Reikės: 3 kiaušinių, 400 g miltų, 30 ml šilto vandens, 7 g sausų mielių, 230 ml pieno, 60 g cukraus, žiupsnelio druskos, razinų arba džiovintų spanguolių, skaldytų migdolų pyragui papuošti, aliejaus kepimo formai patepti. Gaminimas: Į dubenį supilkite šiltą vandenį, įberkite sausas mieles ir gerai išmaišykite. Tuomet į dubenį supilkite pieną, įberkite cukrų, žiupsnelį druskos, įmuškite kiaušinius. Tešlą išmaišykite iki vientisos masės ir po truputį suberkite miltus. Tešlą siūlau pagardinti razinomis arba džiovintomis spanguolėmis. Stalviršį, ant kurio minkysite tešlą, gausiai apibarstykite miltais. Tešlą minkykite apie 6–8 minutes arba kol ji taps elastinga ir minkšta. Tuomet dubenį ištepkite aliejumi, sudėkite išminkytą tešlą ir sandariai uždenkite maistine plėvele. Šiltoje vietoje tešlą kildinkite 1 valandą. Kai tešla jau pakils, padalinkite ją į 3 dalis ir iškočiokite pailgus ritinius. Tada lengvai pabarstykite stalviršį miltais, sudėkite ritinius vieną šalia kito ir supinkite juos į kasytę. Pynutės viršų aptepkite kiaušinio plakiniu ir pabarstykite skaldytais migdolais. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 25–30 minučių. Skanaus

Seniau Šv. Velykoms buvo gaminama daug gardžių ir gilią prasmę turinčių patiekalų, šios tradicijos suvienydavo šeimas. Gaila, kad artėjant šventėms dabar dažniausiai skubame į prekybos centrus pirkti jau pagamintų skanėstų, kuriuos galėtų paruošti pačios šeimininkės, patirtimi pasidalindamos su vaikais ir artimaisiais. Juk namuose keptų pyragų kvapas malonesnis ir skonis daug gardesnis, nes gaminama su meile, iš kartos į kartą perduodamos tradicijos! Velykos – gražiausia pavasario šventė, kai atbunda ir sužaliuoja gamta, skaisčiau šviečia ir vis labiau šildo saulė. Laikydamiesi tradicijų, Velykų šventės stalą turėtume puošti ne tik margučiais, bet ir kitais patiekalais, simbolizuojančiais atgimimą, stiprybę, pavasarį. Velykų stalas, žinoma, turi savo privalomus atributus, bet turbūt labiausiai jį puošia Velykų pyragas – stalo karalius , nuostabiai kvepiantis bei kuriantis šventinę nuotaiką. Paprastai jis būna apskritas – lyg saulė, pavasarį sugrįžusi į mūsų padangę. Anksčiau žmonėms cukrus buvo prabangos prekė, jo neįpirkdavo, tad kepinius – pyragus, bandeles skanindavo džiovintais vaisiais. Tai, žinia, ir skanu, ir sveika. Velykų pyragas nuo senų senovės būdavo pagrindinis šventės akcentas. Šeimininkės jį gardindavo aguonomis, džiovintais vaisiais, riešutais, kepdavo kuo didesnį, kad užtektų gausiai šeimynai.

Iki kovo 22 dienos iškepkite savo pasirinktą Velykinį skanėstą. Tai gali būti pyragas, tortas, sausainiai, pyragėliai ir kt. Pasirinkite jo papuošimo būdą atitinkantį pavasario ir Velykų nuotaiką. Idėjų galite pasisemti jums pateiktose Velykinių skanėstų nuotraukose. Būtų labai smagu, kad ir jūs išdrįstumėte nusifotografuoti su savo kepiniu. Jūsų iškepto skanėsto nuotrauką ir Word dokumente receptą įkelkite į savo pogrupio classroom kursą. Nepamirškite fotografuodami velykinių akcentų. Dalyvavimui konkurse bus atrinkti 5 geriausi kiekvienos klasės kepiniai, o jų nuotraukos ir receptai skelbiami progimnazijos svetainėje. Balandžio 12-16 dienomis rinksime konkurso laimėtojus, kuriuos apdovanosime ne tik dešimtukais, bet ir prizais!